Terorizmo istorija
Terorizmas nėra tik šiuolaikinis reiškinys – jis tiek pat senas, kiek egzistuoja valstybės su valdžios struktūromis ir prievartos aparatais. Nelegalus politiškai motyvuotas smurtas yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Terorizmo ekspertai sutaria, jog terorizmas egzistuoja ne mažiau nei 2000 metų.
Tiesa, teroristų metodai, priemonės, formos ir ideologijos evoliucionavo. Vykstant globalizavimui, jis tapo globalus ir tarptautinis – tai esminis šiandienio terorizmo bruožas.
Paprastai pirmaisiais teroristais laikomi žydų judėjimo Zealots, veikusio Artimuosiuose Rytuose senovės Romos imperijos laikais, nariai – Sikariai (Sicarii). Grupuotė buvo susikūrusi religiniu pagrindu. kovoje su graikais, romėnais ir žydais atskalūnais nevengė naudoti smurtą. Žydų ekstremistai (teroristai) organizavo tiek pavienių asmenų žmogžudystes, tiek masines žudynes. Neretai aukos buvo žudomos viešai, siekiant perduoti savotišką žinią romėnų valdžiai ir galimoms aukoms. Pagrindinis kovos ginklas buvo durklas.

XVII-XIX a. Indijoje veikė grupuotė, kurią taip pat galime pavadinti teroristine – tagai (Thugees). Jos nariai meldėsi teroro bei destrukcijos deivei Kali. Šios grupės nariai dažniausiai žudė atsitiktinius keliautojus. Sulaukę tinkamo momento savo aukas jei prismaugdavo šilkinėmis skaromis.
Vėlesniais metais savo teroristiniais išpuoliais pagarsėjo musulmonų šiitų sekta (asasinai). Remiantis D. C. Rapoportu, maždaug iki XIX amžiaus vidurio religija buvo vienintelis priimtinas terorizmo pateisinimas
Pats žodis „terorizmas“ (pranc. la terreur) buvo plačiai pradėtas vartoti tik 1794 metais nuvertus jakobinų režimą Prancūzijoje. Tuo metu šis žodis buvo vartojamas apibūdinti teroru paremtos valstybės politikai. Galima teigti, jog jakobinų režimas yra klasikinis valstybinio terorizmo pavyzdys.
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje išpilto sekuliarusis terorizmas. Naujieji teroristai savo veiksmus mėgino pateisinti nacionalistine, anarchistine ar marksistine ideologija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, terorizmas Afrikoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose išplito kaip pasipriešinimo kolonijinėms jėgoms forma.
Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos galima stebėti atgimstantį religinį terorizmą. Ryškiausias šio „atgimimo“ simbolis – „Al Qaeda“.