Nors terorizmas, kaip reiškinys, nėra istoriškai naujas vis dėlto daugumos sąmonėje pastarojo suvokimas atsirado tik po 2001 metų Rugsėjo 11-osios įvykių Amerikoje, kurie parodė, jog net tokia supervalstybė kaip JAV irgi yra pažeidžiama. Faktai kalba patys už save: maždaug 3000 aukų (dauguma JAV piliečiai), maža to, visiškai sugriauti arba stipriai apgriauti JAV galios – ekonominės ir karinės – simboliai, t.y. Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai bei Pentagonas.
Žvelgiant iš teroristų pusės ataką galima laikyti sėkminga, tačiau ilguoju laikotarpiu ji atsisuko prieš juos pačius bumerango jėga. Kitaip, ko gera, būti negalėjo. Paskelbti karą terorizmui po to, kas įvyko, susiklostė ypač palankios aplinkybės – mobilizuota ne tik amerikiečių nacija, tačiau ir didžioji dalis tarptautinės bendrijos. Tarptautinė bendrija, įvairių valstybių ir tarptautinių organizacijų forma, reiškė aiškų solidarumą su JAV. Tuometinis JT sekretoriaus Kofi Ananas Rugsėjo 11-ąją pavadino ataka prieš visą žmoniją.
Kaip minėta dauguma iš 3000 aukų buvo JAV piliečiai, tačiau tragedija tiesiogiai palietė apie 80 valstybių (maždaug tiek skirtingų tautybių atstovų žuvo). Ir nors pasaulyje valstybių yra kur kas daugiau nei 80, vis dėlto aišku, jog ir šis skaičius pakankamas, kad būtų galima drąsiai sakyti, jog Rugsėjo 11-oji – tai globali, o ne lokali tragedija. Be jokios abejonės, atsižvelgiant ir į tai, pirmąsyk istorijoje buvo pritaikytas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą (tai padaryta net neprabėgus parai po tragiškų įvykių). Taigi JAV užpuolimas NATO ribose de jure patvirtintas. Dabar beliko tik tolimesnių veiksmų plano klausimas. Skaityti toliau »
Nėra komentarų
Terorizmas kaip reiškinys istorijoje neaptinkamas nuo senųjų laikų. Pirmaisiais teroristais galėtume laikyti Judėjų fanatikų sektos Zilotų (zealots) atšaką Sikarijus (SICARII), kurie per didžiąsias šventes durklu nudurdavo minioje esantį žmogų taip sukeldami visuotinė paniką.
Tačiau keičiantis gyvenimui ir vis labiau plečiantis visuomenės informavimo priemonėms, nuo aštuntojo dešimtmečio jau galime kalbėti apie tokį reiškinį kaip į žiniasklaidą orientuotą terorizmą.
Teroristų atakos vis dažniau rengiamos taip, kad patraukti kuo platesnį žiniasklaidos dėmesį. Iš kitos pusės galima teigti, jog žiniasklaida, dėl savo specifikos, pati tampa teroristų sąjungininkę teroristinius išpuolius paversdama „karšta žinia“ ir taip sukeldama dar didesnę paniką visuomenėje bei tuo pačiu pasitarnaudama teroristų tikslams.
Terorizmo drama tampa ypač reikšminga, kai paimami įkaitai. Patys įkaitai teroristams nieko nereiškia: teroristinis veiksmas yra orientuotas į naujienas stebinčius žmones, o ne į aukas. Tokiu būdų teroristai sukeldami paniką visuomenėje gali įtakoti valdžios organus ar kitas svarbias auditorijas. Skaityti toliau »
Nėra komentarų
Terorizmas nėra tik šiuolaikinis reiškinys – jis tiek pat senas, kiek egzistuoja valstybės su valdžios struktūromis ir prievartos aparatais. Nelegalus politiškai motyvuotas smurtas yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Terorizmo ekspertai sutaria, jog terorizmas egzistuoja ne mažiau nei 2000 metų.
Tiesa, teroristų metodai, priemonės, formos ir ideologijos evoliucionavo. Vykstant globalizavimui, jis tapo globalus ir tarptautinis – tai esminis šiandienio terorizmo bruožas.
Paprastai pirmaisiais teroristais laikomi žydų judėjimo Zealots, veikusio Artimuosiuose Rytuose senovės Romos imperijos laikais, nariai – Sikariai (Sicarii). Grupuotė buvo susikūrusi religiniu pagrindu. kovoje su graikais, romėnais ir žydais atskalūnais nevengė naudoti smurtą. Žydų ekstremistai (teroristai) organizavo tiek pavienių asmenų žmogžudystes, tiek masines žudynes. Neretai aukos buvo žudomos viešai, siekiant perduoti savotišką žinią romėnų valdžiai ir galimoms aukoms. Pagrindinis kovos ginklas buvo durklas.
XVII-XIX a. Indijoje veikė grupuotė, kurią taip pat galime pavadinti teroristine – tagai (Thugees). Jos nariai meldėsi teroro bei destrukcijos deivei Kali. Šios grupės nariai dažniausiai žudė atsitiktinius keliautojus. Sulaukę tinkamo momento savo aukas jei prismaugdavo šilkinėmis skaromis. Skaityti toliau »
Nėra komentarų