Terorizmas

Žodis „terorizmas“ didžiausio dėmesio susilaukė po 2001 m. teroristinių aktų JAV, kai teroristų užgrobti lėktuvai rėžėsi į pasaulio prekybos centro „brolius dvynius“, nusinešdami kartu su savimi daug nekaltų gyvybių.

Tačiau visgi kas yra tas terorizmas? Šiandien egzistuoja šimtai terorizmo apibrėžimų. Kiekvienas terorizmą tiriantis asmuo gali savaip apibrėžti terorizmą ir pagrįsti šio apibrėžimo pranašumą.

Galbūt tikslingiausia siekiant apibrėžti terorizmą pradėti nuo prievartos apibrėžimo. Greičiausiai niekas neprieštaraus, jog vienas iš būtinų elementų terorizmui yra prievarta.

Prievarta – destrukcinė žala. Ji gali būti fizinė ir psichologinė. Žiūrint istoriškai prievarta buvo natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Žmogaus gyvybė mažai vertinama, o skausmas tiesiog neatsiejama gyvenimo dalis.

Be abejo prievarta nebūtinai gali būti fizinis sunaikinimas, prievarta taip gali būti ir ekonominė ar socialinė.

Paprastai galimi trys prievartos panaudojimo atvejai, tai 1) siekiant galios; 2) norint sunaikinti ir 3) norint nubausti.

Tačiau prievartos neužtenka norint reiškinį pavadinti terorizmu. Tikslingą bei tęstiną prievartą galime vadinti teroru. Tačiau teroras nėra tapatus terorizmui.

Teroras gali būti dviejų rūšių:

• Iš viršaus – vykdomas valstybės prieš savo piliečius. Šiuo atveju galima kalbėti apie „teroro režimą“, koks dažniausiai būna totalitarinėse valstybėse.

• Iš apačios – vykdomas ne valstybės veikėjų prieš savo ar ne savo valstybių vyriausybes, gyventojus ar jų turtą.

Paprastai teroras iš viršaus, t.y. valstybių teroras nelaikomas terorizmu ir apie terorizmą galime kalbėti tik kaip apie reiškinį iš apačios.

Tačiau atpažinti terorizmui vien prievartos fakto, ir prievartos krypties (iš viršaus ar iš apačios) neužteks. Būtina dar šie kriterijai, kad apie prievartą galėtume kalbėti kaip apie teroristinį aktą.

1. Veiksmas atliktas, turint politinių tikslų, o ne kriminalinis nusikaltimas.

2. Nukreiptas į civilius taikinius, o ne valstybines struktūras.

3. Vykdomas ne valstybių, o nevyriausybinių veikėjų.

4. Platesnio poveikio siekis (daugiau nei tiesioginės aukos ar liudininkai, kurie mato).

Taigi viska apibendrinant galime teigti, jog terorizmas yra prievarta vykdoma nevyriausybinių veikėjų turint politinių tikslų, nukreipta į civilius taikinius bei siekiama platesnio poveikio.

Tačiau būtina pabrėžti, jog šis apibrėžimas jokių būdų nėra vienintelis ir teisingas, kaip jau minėta pradžioje yra gausybė terorizmo apibrėžimų. Tačiau visgi kodėl nėra aiškaus, vieno, visuotinai priimto terorizmo apibrėžimo? Tam gali būti dvi priežastys:

1) Pats teroristinis įvykus sukelia per daug emocijų. Todėl sunku išvengti subjektyvumo ir emocijų. Pvz. Terorizmas – prievartos naudojimas prieš „nekaltus“. Šiuo atveju „nekalti“ daugiau emocinis teiginys.

2) Politiniu požiūriu nenaudinga turėti griežtą apibrėžimą. Kas vienam yra laisvės kovotojas, kitiems yra teroristas. Kai naudinga, ta pati grupuotė gali būti „laisvės kovotojai“, o kai nenaudinga „teroristai“. Pvz. Čečėnijos atvejis, daugumai lietuvių čečėnai – laisvės kovotojai, tuo tarpu Rusijoje neabejotinai – teroristai.