Terorizmas

Terorizmas yra paskutinis skurdžių ir beviltiškai prispaustųjų ginklas. Terorizmą įveikti galima tik stipriai, ryžtingai ir užtikrintai smogiant karine jėga. Šimtaprocentinė pergalė prieš terorizmą neįmanoma.

Šie trys teiginiai dabar dažnai kartojami. Bet du iš jų, atrodo, klaidingi.

Ar terorizmo griebiamasi iš nevilties, kai jau nebeveikia jokios kitos priemonės savo ir savųjų daliai palengvinti? Tuo nelinkęs tikėti Malmės laikraštis „Sydsvenska Dagbladet“.

Anot jo, „Umaro Farouko Abdulmutallabo atvejis vėl sugriauna teoriją, jog teroro griebiasi būtent nepasiturintieji ir priespaudą kenčiantieji. Juk šis nigerietis, kaip ir jo mentorius Osama Bin Ladenas, kilęs iš itin privilegijuotos šeimos. Taigi masinio žudymo link žmogų varo ne prasta materialinė išeities pozicija, nors to turbūt nedaro ir patekimo į rojų perspektyva“.

Tačiau iš kur švedų laikraštis žino, kad masinio savižudžio žudiko negali motyvuoti būtent noras patekti į rojų? Taip, asmeninis materialinis stygius šiuo atveju nebuvo terorizmo motyvas, tai ganėtinai aišku, bet kodėl juo negalėjo būti religinis siekis?

Toliau, ar galima terorizmą nugalėti karine jėga? Dauguma sekmadienį, pirmadienį ir antradienį rašiusių laikraščių tuo smarkiai abejojo. Londono dienraštis „Independent“ rašė, jog aišku, „kad Jemenas, kaip ir Pakistanas, tapo globalinių teroro išpuolių baze. Tačiau pasaulio vyriausybės, mėgindamos šias grėsmes pašalinti, turėtų elgtis labai atsargiai.

Išties reiktų Vakarų sostinėse liautis kalbėjus apie prevencinius karinius smūgius. Visai jau neminint to, kad visiems matomo NATO pajėgų persitempimo Afganistane ir Irake akivaizdoje tokios šnekos skambėtų neįtikinamai, jos tik dar labiau ir be reikalo padidintų įtampą regione. Nors teroro grėsmės ignoruoti negalima, nereikia ir situacijos dar labiau pabloginti“.

Milano dienraščio „Corriere della Sera“ nuomone, „iš tiesų bombomis vestas „karas su teroru“ seniai pralaimėtas. Ir būtent George`o W. Busho metodai privedė prie to, kad teroras pasaulyje dar labiau išsiplėtė“.

Kitas Italijos dienraštis, Turino „Stampa“, baiminosi, jog karo vis dėlto nebus galima išvengti:

„Padėtis Jemene kvepia karu. Šalies prezidentas su savo negausiais, prastai ginkluotais daliniais apsuptas dviejų frontų – sunitiškųjų „al Qaeda“ džihadistų ir su Teheranu draugaujančių šiitų fundamentalistų.

Užtat visiškai aišku, kodėl Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir Britanijos premjeras Gordonas Brownas negali atmesti jokios kovos su terorizmu galimybės, net ir jėgos panaudojimo“.

O vis dėlto „karinio atsako priemones“ atmesti reikėtų, – teigė Niurnbergo dienraštis „Nürnberger Nachrichten“. Argi „nepakanka pavyzdžių tam, kaip netinka kareiviai, kai reikia vėl ant kojų pastatyti griūvančias šalis? Jemene bauginančiai aiškiai pasirodo tai, kokia išsikvėpusi yra mūsų saugumo politika, lygiai kaip ir Afganistane ties siena su Pakistanu arba Somalyje, kuris yra trečioji svarbi „al Qaeda“ teroro perykla“.

Liuneburgo miesto „Landeszeitungas“ taip pat rašė, kad „trečiasis frontas prieš terorą Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgas galutinai pertemptų. Be to, Jemene nėra jokių tikros pergalės perspektyvų. Jeigu B. Obama nori išvengti dar vienos tokios katastrofos, kaip Irake, jis turėtų neklausyti reikalavimų pasiųsti karius į Jemeną“.

Pasak Freiburgo laikraščio „Badische Zeitung“, „smarkūs kariniai smūgiai, kuriais Jungtinės Amerikos Valstijos menamai norėtų jemeniškąjį „al Qaeda“ sparną nubausti, galėtų vesti prie to, kad nepasiturinčiai šaliai strategiškai svarbioje prieigoje prie Raudonosios jūros būtų leidžiama nugrimzti į chaosą, visai kaip liūdnai pagarsėjusiame Somalyje. Iš to kiekvienu atveju laimėtų „al Qaeda“, – teigė pietvakarių Vokietijos dienraštis.

Kad jokiomis priemonėmis nebus galima terorizmo įveikti galutinai, tai yra visu šimtu procentų, įsitikinę daugelis laikraščių.

Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ rašė, jog „teroristai vis dėlto turi vieną privalumą, kurio niekas negali iš jų atimti: jie pasiruošę paaukoti savo gyvybę, kad pasiųstų į mirtį kitus. Inteligentiškos technologijos panaudojimas gali padidinti galimybę juos sučiupti. Tačiau jokia technika nepajėgi išjungti žmogiškąjį faktorių“.

Pavyzdžiui, U. F. Abdulmutallabo tėvas įspėjo dėl savo sūnaus radikalizacijos ir „tuo parodė atsakomybę, kuri kovoje su terorizmu turi esminę reikšmę“, o vis tiek saugumo pareigūnai tatai pražiūrėjo.

Pekino dienraštis „Guangming Ribao“ irgi teigė, jog „tokių saugumo spragų negalės užkišti net nuogų kūnų skenavimas“. Ir šiaip jau, laikraščio nuomone, „kai kurios numatytos saugumo priemonės yra veikiau juokingos negu naudingos“. Apskritai, reikia susigyventi su „skausmingu faktu, kad šiame pasaulyje šimtaprocentinio saugumo nėra“.

Vis dėlto Londono „Times“ sekmadienį ragino naudoti „nuogo kūno skenerius, kurie užtiktų paslėptus sprogmenis“, o Vokietijos dienraštis „Berliner Morgenpost“ taip pat rašė, kad „efektyviausia technika sprogmenims bei kitiems ginklams užtikti šiandien yra nuogo kūno skenavimai, todėl tokius įrenginius tikrinant keleivius oro susisiekime reikia kaip galima greičiau įvesti“.

Užbaigsime Londono dienraščio „Telegraph“ sekmadienio laidos nuomone, kuri mums atrodo racionali ir pagrįsta:

„Žmogiška nesėkme, saugumo tarnybų padarytais padėties neįvertinimais, skubėjimo klaidomis, aplaidumu visada bus galima paaiškinti, kodėl teroristai nepastebėti prasmunka pro saugumo kontroles. Taip kaip žmogiškas nepajėgumas visada yra pagrindinė automobilių katastrofų ir lėktuvų nukritimo priežastis. Ir taip visada bus, nepaisant kokios ištobulintos tos saugumo priemonės ir bebūtų.

Tai, žinoma, nereiškia, kad visi šitie pasirengimai oro uostuose yra laiko gaišinimas. Tačiau jie mums primena vieną dalyką: jeigu norime šimtaprocentinio saugumo, turime likti namie“.

Straipsnio autorius: Mykolas Drunga, LRT.lt